šventavakaris

šventãvakaris sm. (1) žr. šventvakaris: 1. Šventãvakaris, tai ir ilgiau gali paskieminėt, rytoj šventa – išsimiegosi Trgn. Dabar šventãvakaris – nebedirbsma, geriau pagiedosma Ds. Kas šventãvakaris čia jaunimas šoka Al. Visur gieda kaip šventãvakary Vžns. Dabar ir šventãvakariais žmonės nesueina Trgn. 2. Bijok žmonių – šventãvakary kortom lošt! Ds. 3. Kp, Alz Nuog pirmos dienos Kalėdų ik Naujiemu metamu yra šventãvakariai Dv. Šventãvakariais nedirbdavo nieko nė jauni, nė seni ČrP. Nuo Kalėdų iki Atarašų (Trijų karalių šventės) yra šventãvakariai, jokių darbų nemožna dirbtie Prng. Neverpk šventãvakary – pelės audeklus suės (priet.) Ds. 4. Kogi nesilinksmint, gal ne šventãvakaris?! Č. 5. NdŽ.